Moterų tarybų veikla

Turi būti visiškai pašalintos nelygios moterų padėties buityje liekanos, sudarytos visos socialinės-buitinės sąlygos laimingai motinystei suderinti su vis aktyvesniu ir kūrybišku moterų dalyvavimu visuomeniniame darbe ir visuomeninėje veikloje, mokslo darbe ir mene.

Cituojami Programos žodžiai - tai moterų tarybų veiklos gairės.

Išplėstinės komunizmo statybos laikotarpiu dideli uždaviniai iškyla ir tarybinėms moterims, kurios įrodė, kad gali puikiai dirbti visose mūsų gyvenimo srityse. Tačiau ir dabar išlieka specifinės moterų gyvenimo problemos, nes greta darbo gamyboje joms dar tenka nemažas krūvis šeimoje ir buityje. Šių specifinių moterų gyvenimo problemų sprendimo pirmiausia aktyviai turi imtis pačios moterys. Joms čia geras pagalbininkas - moterų tarybos. Šios visuomeniniais pagrindais veikiančios organizacijos mūsų respublikoje pradėjo kurtis tik prieš keletą metų, tačiau daugelis jų jau spėjo išsikovoti autoritetą, tapti aktyviomis moterų reikalų gynėjomis.

Kaipgi steigiamos moterų tarybos, kokia jų veikla? Moterų tarybos kuriamos partinių komitetų iniciatyva. Pirmiausia įsteigiamos miestų, rajonų moterų tarybos. Moterų susirinkimuose į jas iškeliamos aktyviausios, turinčios didžiausią organizacinio darbo patyrimą darbininkės, kolūkietės, inteligentijos atstovės. Moterų tarybą sudaro 10-15 įvairių profesijų specialisčių. Taryba išrenka pirmininkę, sekretorę, komisijas politiniam-masiniam, organizaciniam, kultūriniam darbui, buitiniams ir kitokiems reikalams tvarkyti.

Rajoninės ir miestų moterų tarybos rūpinasi tokių tarybų steigimu apylinkėse, kolūkiuose, tarybiniuose ūkiuose, įmonėse ir įstaigose, be to, nuolat seka ir kontroliuoja jų darbą, padeda paruošti planus, organizuoja seminarus, perteikia geriausių tarybų veiklos patyrimą. Jos padeda partinėms bei profsąjunginėms organizacijoms kovoti už priimtų nutarimų įgyvendinimą, paskleisti juos plačiosiose moterų masėse.

Kokiame darbo bare turi pasireikšti moterų tarybos? Kokiomis formomis ir priemonėmis jos gali pasiekti geriausių rezultatų?

Visos mūsų liaudies jėgos yra sukauptos sparčiam gamybinių užduočių įvykdymui. Geriausios respublikos moterų tarybos savo veiklą pirmiausia ir nukreipia šia linkme. Padėti kiekvienai moteriai įsisąmoninti, koks svarbus yra asmeninis darbas komunizmo statyboje, išugdyti pažiūrą į darbą kaip į pirmąjį poreikį - svarbiausias moterų tarybų uždavinys. Darbo liaudis karštai pritarė N. Zaglados ir J. Leonovo mintims, kad kiekvienas žmogus, kur jis bedirbtų, turi jausti tiesioginę atsakomybę už savo barą, kad jam negali būti „svetimų" reikalų, kad visur reikia vadovautis sąžine. Šią iniciatyvą remia ir moterų tarybos. Rajonų, miestų, vietinės moterų tarybos gilinasi į ūkinius reikalus, kovoja už tai, kad kiekviena moteris taptų sąmoninga, aktyvia komunizmo statytoja, gerai dirbtų pati ir padėtų draugėms. Kelti dirbančiųjų kvalifikacijas, skatinti kovą už komunistinį darbą, perteikti geriausiųjų patyrimą atsiliekančioms, organizuoti socialistinį lenktyniavimą - tai praktikoje išbandytos priemonės, kurios pritaikomos ir moterų tarybų veikloje. Raseinių rajono (buv. Ariogalos raj.) Pagojaus tarybinio ūkio moterys seka socialistinio lenktyniavimo eigą, aptaria rezultatus, premijuoja pirmūnes, jas įrašo į Garbės knygą. Vilniaus rajono (buv. Nemenčinės raj.) „Aušros" kolūkyje moterų taryba svarsto gamyboje nedirbančias moteris, Vilkaviškio siuvimo fabrike moterų taryba aktyviai kovoja už gaminių kokybę. Kauno rajono kolūkių ir tarybinių ūkių moterų tarybos ėmėsi iniciatyvos kontraktuoti veršelius, prižiūrėti cukrinius runkelius. Baisogalos moterų tarybos organizuotame vakare „Kas nedirba - tas nevalgo" kalbėjo moterys-gamybininkės, kurios anksčiau vengė darbo.

Gamybos rezultatai žymia dalimi priklauso nuo to, kokios yra darbo sąlygos. Labai svarbu, kad įmonėse, žemės ūkyje moterims būtų sudarytos galimybės dirbti, panaudojant kuo mažiau fizinės jėgos. Moterų tarybos rūpinasi, kad būtų tinkama darbo apsauga, mechanizuojamos fermos, steigiami poilsio kambariai, valgyklos, sveikatos apsaugos punktai, laikomasi įstatymais numatytų lengvatų kūdikius maitinančioms ir nėščioms moterims. Štai Mažeikių rajono Pikelių tarybinio ūkio moterų taryba išrūpino išeiginę dieną fermų darbuotojoms, kad ir jos galėtų pailsėti po įtemptų savaitės darbų.

Mažamečiai vaikai - tai viena iš priežasčių, dėl kurios ne visos moterys gali būti aktyvios gamybininkės. Todėl darželių ir lopšelių steigimas - labai svarbi ir atsakinga darbo sritis. Mūsų respublikos kolūkiuose ir tarybiniuose ūkiuose steigiami sezoniniai darželiai ir lopšeliai, gamyklose organizuojami vaikų kambariai, ikimokyklinės vaikų grupės. Bet tai tik šio svarbaus darbo dalis.

1962 m. Oriolo srities moterų taryba kreipėsi į visas mūsų šalies moteris aktyvistes, ragindama kontroliuoti ikimokyklinių vaikų įstaigų statybą, rūpintis, kad būtų racionaliai panaudojamos visos lėšos, kad šios įstaigos būtų statomos kokybiškai ir nustatytais terminais. Be to, oriolietės siūlo ieškoti galimybių tokioms įstaigoms steigti visuomeniniais pagrindais. Į šį kreipimąsi atsiliepė ir mūsų respublikos moterys. Jos organizuoja susirinkimus, kuriuose aptaria orioliečių kreipimesi išdėstytas mintis, numato, ką konkrečiai galima padaryti viename ar kitame mieste, rajone. Ikimokyklinės vaikų įstaigos ir ateityje negali būti išbrauktos iš moterų tarybų darbo dienotvarkės.

Susipažinę su moterų tarybų darbu, pamatysime, kad daug dėmesio jos skiria komunistines ateities moters ugdymui. Vis daugiau moterų įtraukiama į aktyvią visuomeninę veiklą, į politinio švietimo tinklą, kultūrinę veiklą. Vis giliau įleidžia šaknis ateistinis moterų auklėjimas. Jau minėto Raseinių rajono Pagojaus tarybinio ūkio moterų taryba organizuoja ateistines paskaitas, „stebuklų" vakarus ir kitas priemones, padedančias moterims praregėti, sutraukyti religinius varžtus. Šia kryptimi dirba ir Rokiškio rajono moterų taryba. Moterų aktyvisčių jėgomis organizuojamos įvairios paskaitos, vakarai, minėjimai. Ukmergės rajono „Lyduokių" kolūkio moterys ilgai minės tarybos suruoštą vakarą buržuazinių nacionalistų aukoms pagerbti. Jame kalbėjo žuvusių už šviesią rytdieną šeimų nariai, buvo paskelbtas rustus nuosprendis žudikams, sutepusiems savo rankas nekaltų žmonių krauju. Šeduviškės susidomėjusios išklausė „Jaunosios moters universiteto" paskaitų ciklą. Ruošdamos šias priemones, moterų tarybos suburia platų aktyvo būrį, moko moteris organizacinio darbo.

Pagalba kolektyvo narėms, įvairūs šeimos, moralės klausimai - moterų taryboms gyvenimo padiktuotas darbo punktas. Vadovaudamosi principu „Žmogus žmogui - bičiulis, draugas, brolis", moterų tarybos nelaimės atveju ištiesia pagalbos ranką, jautriai sprendžia sudėtingas žmonių tarpusavio santykių problemas. Vilniaus troleibusų parko moterų taryba savo kolektyvo narei, kurią paliko vyras belaukiančią kūdikio, išrūpino, suremontavo kambarį, paruošė vaikui kraitelį. Tačiau tos moterys, kurios nesirūpina nei darbu, nei šeima, negali laukti užuojautos. Moterų tarybos jas griežtai svarsto, pareikalaudamos mesti žalingus įpročius, nuolat kontroliuoja, seka jų gyvenimą. Moterų tarybų smarkiai privengia įvairaus plauko dykaduonės, spekuliantės, naminės gamintojos ir pardavinėtojos, taip pat vyrai, kurie užmiršta savo pareigas šeimai, vaikams.

Daugelis moterų tarybų palaiko ryšius su mokyklomis, rūpinasi vaikų pažangumu, visuotinio privalomo mokymo įgyvendinimu, taip pat karštų priešpiečių organizavimu, vaikų poilsiu. Dažnai organizuojami paskaitų ciklai auklėjimo temomis, universitetai tėvams.

Respublikos moterų tarybos jau yra sukaupusios nemažą patyrimą, kovodamos už sveiką, tvarkingą buitį. Konkursai tvarkingiausiai sodybai, skoningiausiam buto sutvarkymui, kulinarijos, siuvimo, audimo kursai, rankdarbių parodos, medicinos paskaitų ciklai-tai punktai, kurie randami beveik visų moterų tarybų darbo planuose. Aktyviausios moterų tarybos plečia šios veiklos ribas - jos kontroliuoja pirčių, skalbykli darbą, seka, kad būtų tvarka valgyklose, parduotuvėse, bendrabučiuose. Moterų tarybos, subūrusios didelį aktyvisčių ratą, jau daug nuveikė ugdydamos moterų sąmoningumą, iniciatyvą. Utenos, Radviliškio, Ukmergės, Kauno, Vilkaviškio, Tauragės rajonų moterų tarybų darbo laimėjimas - tai, kad vis daugiau moterų išeina iš siaurų „savo" reikalų rėmų, į valstybinius, visuomeninius klausimus ima žiūrėti kaip į asmeniškus. Į šias tarybas nuolat kreipiasi darbininkės, kolūkietės, tarnautojos su įvairiais gamybiniais pasiūlymais, asmeniniais skundais, nes žino - į kiekvienos reikalą bus įsigilinta, visada sulauks paramos.

Gera šeimininkė stengiasi, kad jos namuose kiekviena kertelė būtų tvarkinga. Taip ir moterų tarybos - jos turi būti ten, kur atsirado kokia nors spraga, kur šiuo metu reikalingiausios darbščiosios moterų rankos.